ElmenhorsterElmenhorster

VITAMINAS A – tai grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Didžiausia vitamino A koncentracija randama žuvų taukuose. Iš vieno šios grupės provitaminų – beta karotino – kepenyse gaminamas vitaminas A. Įprastame maiste šio vitamino pakanka, todėl papildomai jo retai prireikia.

POVEIKIS ORGANIZMUI. Efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Vitaminas A būtinas normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi. Jis dalyvauja dauginimosi ir nervų sistemos funkcijose, padeda greičiau gyti žaizdoms ir palengvina kvėpavimą sloguojant. Persišaldžius svarbu vartoti daugiau vitamino A, nes tada organizmas sunaudoja iki 60 % jo atsargų.
 
VITAMINAS B – tai grupė vandenyje tirpstančių vitaminų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje ir greitina biochemines organizmo reakcijas. Beveik visų grupės vitaminų randama mielėse. Jų atsargos organizme turi būti papildomos kasdien, o perteklius pašalinamas su šlapimu.
 
POVEIKIS ORGANIZMUI. B grupės vitaminai dalyvauja metabolizmo procesuose, stiprina imuninę ir nervų sistemą, padeda įveikti streso ir depresijos priežastis, išlaikyti sveiką odą, raumenų tonusą ir skatina ląstelių – tarp jų ir kraujo – dalijimąsi.
 
VITAMINAS B1 (tiaminas) būtinas daugeliui organizme vykstančių reakcijų: dalyvauja perduodant nervinius impulsus raumenims ir medžiagų apykaitoje, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją. Vartojant pernelyg daug angliavandenių arba alkoholio, išeikvojami šio vitamino rezervai – tada gali sutrikti virškinimo, nervų, širdies bei kraujagyslių sistemų veikla.
 
VITAMINAS B2 (riboflavinas) būtinas aminorūgščių ir baltymų gamybai, nervų, kraujo ir kitų ląstelių vystymuisi. Jis daro įtaką augimui, kaulų čiulpų funkcijai, riebalų įsisavinimui ir sintezei. Jis palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, reguliuoja hormonų apykaitą. B2 taip pat svarbus regėjimui, saugo tinklainę nuo nepageidaujamo ultravioletinių spindulių poveikio.
 
VITAMINAS PP (niacinas, B3) įeina į energijos gamybos ir kaupimo procesuose dalyvaujančių fermentų sudėtį, padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką, praplėsdamas arterioles ir odos kapiliarus. Jis svarbus hormonų sintezei, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujospūdį.
 
VITAMINAS B5 (pantoteno rūgštis) svarbus normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Jis mažina stresą ir nuovargį, stiprina gleivinės atsparumą, gali skatinti plaukų augimą. Šis vitminas taip pat reguliuoja odos ląstelių medžiagų apykaitą ir padeda organizmui įsisavinti energiją.
 
VITAMINAS B6 (piridoksinas) reikalingas hormonų ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Šis vitaminas palaiko imuninę sistemą, yra svarbus augimo ir fermentiniams procesams. Jis veikia raminamai, lengvina PMS ir astmos simptomus. Magnio ir vitamino B6 derinys pagerina autizmu sergančių vaikų būklę.
 
VITAMINAS H (biotinas, B7) svarbus nėščioms ir žindančioms moterims, stiprina plaukus ir nagus, palaiko cheminių medžiagų pusiausvyrą, mažina raumenų skausmus ir lengvina depresijos simptomus.
 
FOLIO RŪGŠTIS (B9) svarbi baltymų apykaitai ir DNR sintezei, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose, o nėščioms moterims padeda išnešioti vaisių ir reguliuoja jo nervų sistemos formavimąsi.
 
VITAMINAS B12 (kobalaminų grupė) dalyvauja formuojant genetinės medžiagos struktūrą ir perduodant genetinę informaciją naujoms ląstelėms. Padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams, nervų, odos ir plaukų ląstelėms, reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir aktyvina folio rūgštį. Jis vartojams Alzheimerio ligai gydyti, atminčiai ir imuninei sistemai gerinti.
 
VITAMINAS C (askorbo rūgštis) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas. Dauguma gyvūnų patys jo pasigamina, bet žmogaus organizmas to padaryti negali.
 
POVEIKIS ORGANIZMUI. Vitaminas C svarbus medžiagų apykaitai. Jis veikia kaip antioksidantas, stimuliuojantis ląstelių metabolizmą  ir turintis balinančių savybių. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, padeda organizmui įsisavinti geležį ir energiją, stimuliuoja kolageno sintezę, jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C didina organizmo atsparumą infekcijoms, stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, suteikia žvalumo.
 
VITAMINAS D – tai grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką organizmas gamina iš cholesterolio. Žmogaus organizme šis vitaminas susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams, nes pagrindinis jo šaltinis yra saulė.
POVEIKIS ORGANIZMUI. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą ir taip suteikia tvirtumo kaulams bei dantims. Jis taip pat reguliuoja šių mineralinių medžiagų įsiurbimą žarnyne, neleidžia kalciui pasišalinti iš organizmo. Vitaminas D taip pat gerina magnio įsisavinimą, saugo nuo osteoporozės, greičiau pašalina toksiškai veikiantį šviną iš organizmo.
VITAMINAS E – šiam vitaminui priklauso 8 chemiškia giminingos, bet organizmą skirtingai veikiančios medžiagos. Visos E grupės medžiagos yra atsparios karščiui – išlieka net esant 1000 C temperatūrai.
POVEIKIS ORGANIZMUI. Vitaminas E, kaip antioksidantas, saugo kitus vitaminus, riebalus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jis slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų apykaitai. Jis stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę ir gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.
 
ANTIOKSIDANTAI – tai medžiagos, saugančios organizmą nuo ardomojo oksidacinio streso poveikio ir nukenksminančios laisvuosius radikalus. Daugybė mokslinės literatūros šaltinių teigia, kad laisvieji radikalai žmogaus organizme atsiranda dėl nuolat didėjančios aplinkos taršos, ultravioletinių spindulių, alkoholio vartojimo, rūkymo, nevisavertės mitybos ir patiriamo streso.
Kai kuriuos antioksidantus gamina pats organizmas, kitus reikia gauti su maistu. Dažniausiai pasitaikantys antioksidantų kompleksai – beta karotino, vitaminų C, E ir mikroelemento seleno deriniai. Kai antioksidantai vartojami poromis ar grupėmis, jų poveikis būna stipresnis.
 
Poveikis organizmui. Antioksidantai aktyvina imuninę sistemą, stiprina ląsteles ir palaiko jų gyvybingumą. Tačiau svarbiausia jų funkcija – apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos: medžiagų apykaitos ir kitų gyvybiškai svarbių procesų sutrikimų, ląstelių ir molekulių struktūros pažeidimų, mutacijų ir audinių senėjimo. Antioksidantai taip pat teigiamai veikia medžiagų apykaitą, gerina kraujospūdį, mažina miokardo infarkto riziką, padeda išvengti daugybės sveikatos sutrikimų: artrito, kataraktos, diabeto, Alzheimerio, inkstų ir išeminių širdies ligų, netgi vėžio.
 
SELENAS. Šis mikroelementas veikia kaip antikancerogeninė medžiaga ir apskritai didina organizmo atsparumą ligoms. Jis apsaugo ląstelių membranas ir turi įtakos vaisingumui.
 
BETA KAROTINAS. Tai medžiaga, iš kurios organizme gaminamas vitaminas A. Jis saugo odą, gleivines ir audinius: burnos, skrandžio, gimdos kaklelio, prostatos.
 
VITAMINAS E – riebaluose tirpus antioksidantas, veikiantis ląstelių membranose. Jis stabdo aterosklerozės vystymąsi ir saugo odos, akių, kepenų, krūtų, sėklidžių audinius nuo oksidacijos.